Coram Agh Tera, Liūtagalvio Voro kultas. Knygose pirmą kartą su šiuo kultu susiduriame istorijoje "Šlakelis Teisybės", mat Nivelenas su tėvo gauja kartą Gelibole prie Mirto apiplėšė tokią šventyklą. Ten jis gavo rimtą prakeiksmą, kuris ir tapo istorijos pagrindu.

 

Šis kultas pasižymi žiauriomis ir kruvinomis aukomis, o Juodosios Vaidilutės geba užleisti siaubingus prakeiksmus. Pasekėjai tiki, kad Liūtagalvis Voras yra didysis audėjas, kuris įaudžia žmogaus likimą į milžinišką voratinklį. Tinklas kas kart vis plečiamas ir taisomas. Kartais, kai kurios gijos nutrūksta, kas nulemia žmogaus mirtį. Nusižudžiusieji sugadina savo voratinklį, todėl Coram juos suėda. Jis garbinamas kaip Dievas staigių ir nenuspėjamų mirčių. Paprastai jo šventyklos pilnos žmonių kaulų ir kaukolių, dega žalia šviesa. 

Dauguma garbintojų praeityje išgyveno kokią nors tragediją (tarkim mylimojo mirtį), arba žmonės kurie nuolat susiduria su mirtimi, tokie, kuriems patinka kelti skausmą ir kančias, budeliai, kariai, banditai. Juos visus traukia kulto vizija į pasaulį, kur mirtis yra kasdienybė, netgi trokštama. Coram kunigai (ar - Vaidilos) turi nuolatos valyti voratinklį "nutraukinėdami gijas".

Kulto pradininkas buvo pirklys Ambrosijus, įkūręs kultą 611 metais Lorede, Gese, su aštuoniais kitais garbintojais. Greit prisidėjo ir daugiau žmonių, daugiausia žmonės iš didumenės, kuriems nauja religija atrodė egzotiška ir mistiška. Kai garsas apie Coram Agh Tera garbintojus pasklido iki Karališkųjų Valdžios Organų, Krevo kunigų, pradėtas vykdyti tyrimas, per kurį daugelis garbintojų buvo nukankinti. Sužinota, kad beveik visi iš miesto tarybos ir gildijų galvos garbino šį žiaurų dievą. Ambrozijus ir visi sugauti kulto nariai buvo sudeginti. Deja, daug Ambrozijaus pasekėjų sugebėjo pasprukti ir paskleisti kultą po Šiaurines Karalystes. Šį kartą savo šventyklas jie statė už miestų, miškuose, pelkėse, kalnų slėniuose. Mažai tarp šventyklų susisiekimo, nėra ir organizuotos hierarchijos. Šią religiją draudžia beveik visos karalystės, todėl kunigai nedėvi nieko išskirtinio. Deja, dabar juos nebe taip medžioja ir kai kuriose šalyse, jie gali ramiausiai atlikinėti apeigas viešumoje.