Ketvirtadienis, 2024-03-28, 20:47
Welcome, Guest | RSS
Statistics

Total online: 1
Guests: 1
Users: 0
Nivelenas, iš istorijos "Šlakelis teisybės" ("Raganius") - sutvėrimas žmogaus pavidalo, milžiniška, gauruota it meškos galva su didžiulėmis ausimis, klaikiomis spangėmis, kreivų ilčių prikimštais siaubingais nasrais, su raudonu it liepsna liežuviu. Gyveno jis viduryj girios, ten tiesiog "žaizdamas" pabaisą, kuris iš pirklių už nuskintą rožę reikalaudavo dukters. Tai leidžia spėti, kad bestijos išorė - tik pabaisos kaukė. Viduje jis tebebuvo žmogumi.
Po tėvo mirties, dručkis išpurtusiu, niūriu, šašuotu veidu be jokios išraiškos, ėmėsi vadovauti tėvo vyrukams, kaip riebus paršelis, kad vadovauja vilkų gaujai. Kartą visi nusibeldė iki Gelibolės prie Mirto ir apiplėšė Coram Agh Tera, Liūtagalvio Voro šventyklą. Vyrukams pasipainiojo vaidilutė. Nuplėšę jei drabužius, liepė Nivelenui tapti vyru. Vaidilutė, kad jau Juodojo Kulto, prispjovė jam į srėbtuvę ir suriko, kad jis yra baidyklė žmogaus kailyje ir, kad jis bus baidyklę iki pralies savo mylimosios kraują. Turėjo ji plaukuose mažą durklą, kuriuo ir nusižudė. O toliau beabejo ir buvo, kaip vaidilutė sakė. Po poros dienų atsikėlęs rytą, Nivelenas išgąsdino visus tarnus ir visa kas buvo gyvą. Ir visgi, pasikeitė tik jo išorė.
Iš pradžių Nivelenas graužės, juk liko visiškai vienas, kas į jį tokį bežiūrės? Bet rado tame ir naudos. Namas jam pakluso, užverdavo ir atvedavo langines, duris, užkurdavo ugnį, žodžiu darė tai, ką bet kuri boba ir be burtų galėtų. Gan ramiai gyveno, kol vieną dieną, kažkoks pirklys, netyčia užklydęs į Niveleno kiemą, nenuskynė Mėlynosios rožės, dar vadinamos Dangiškąja iš Nazairo. Nivelenas pasiuto, išlėkė lauk ir nusprėndė pasinaudot pirklio baime. Vaikystėje buvo girdėjęs pasakų, kad mylimosios bučinys net rupūžę į princą paversdavo, tad pariaumojęs sušuko "Duktė arba gyvybė!". Visa bėda, kad pirklio dukteriai tebuvo 8-eri. Susigėdęs Nivelenas prikrovė jam aukso maišą ir išleido. Galit spėti, kad po tokio dosnaus gesto, pasirodė dar ne vienas gudročius... O Nivelenas taip ir neatvirto, kad ir kaip artimai su tom merginom bendravo. Tik, kad jau nelabai ir benorėjo atvirsti...
Kai buvo žmogus, Nivelenas nuolat sirgo, buvo pasiligojęs, dručkis, o dabar merginom demonstruodavo, kaip krėslo koją nugraušt gali. Nors ir pabaisa, bet su laiku jas sužavėdavo. Ir vis su didesniu nerimu žvelgdavo į veidrodį.
Merginos išvykdavo po metų, aukso rūsiuose mažėjo, tad Nivelenas nusprendė būt išrankesniu. Iki kol visai liovėsi domėtis merginomis. Ne ne, nieko jam nenutiko, tiesiog jis įsimylėjo. Bruksą vardu Verena. Kaip ir Nivelenas, ji mylėjo kates ir paukščius, bet bruksa lieka bruksa. Per žūtbūtinę kovą, pats suvarė jai į krūtinę smailą nulaužtos trijų metrų karties galą. Bruksa tuomet nesuriko, tik atsiduso. O tada staiga užgulė kartį ir stūmėsi, verdamasi ant jos, kol pasiekė Niveleną. Ketino jį pribaigti, mat mylėjo, tad nenorėjo, kad jis priklausytų kam kitam. Tačiau čia raganius atliko savo darbą...
Nivelenas atgavo savo pavidalą, kai praliejo savo mylimosios kraują. Dabar jis buvo jaunas, išvaizdus, tvirtai sudėtas vyras pablyškusiu veidu.
Login form
Calendar
«  Kovas 2024  »
SPrATKPnŠ
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31
Site friends


Search