17:47 Žvilgsnis į tai, ką turėsim TW2 | |
Kaip visi gerai pamenam ir žinom, 2007 Lenkų grupė CD Projekt Red davė mums Raganių (The Witcher), dark fantasy tipo RPG, sukurtą remiantis Lenkų autoriaus Andrzej Sapkowski Saga apie Raganių Geraltą, cinišką baltaplaukį raganių – vyruką valdantį kalaviją taip, kad Konanas susigėstų. Geraltas keliavo per tamsų ir purviną pasaulį, pilną nepasitikėjimo, intrigų ir paniekos. Šis originalus žaidimas tapo tikra kultine klasika ir kelis kartus buvo patobulintas, tokiais nemokamai dovanotais patch kaip Enhanced Editon. Bet po šio žaidimo išleidimo, CD Projekt Red rankų sudėję nesėdėjo ir pataliukais jau dirbo prie Raganiaus 2: Karalių Žudikų (The Witcher 2: Assassins of Kings). Jie ne šiaip kūrė tęsinį, ne, prie to jie tobulino kovos techniką, klijavo naujus, įdomesnius nuotykius, dar tamsesnius ir dar labiau tinkamus daugiau suaugusiai publikai. Galų gale, jie dirbo su nauju varikliuku, kuris jiems pagaliau leido plėstis taip, kaip jie ir norėjo. O dar gi – dabar jau visi turėjo patirties, tad nereikėjo paprasčiausio dalyko daryti iš kito galo, vien dėl to, kad nebuvo žinoma, kaip tai iš tiesų daroma. Įspėjam, dabar pateiksim šviežio SPOILO: The Witcher 2 prasideda iš kart po pirmojo pabaigos, kur Geraltas sutiko padėti Karaliui Foltestui (Temerijos karaliui, jei kas pamiršot knygas perskaityt) ir antrą kartą atkerėti princesę, jo dukterį – Adą baltają. Prie to jis beabejo vėl turėjo išsiaiškinti, kas dėl iš naujo užtraukto prakeiksmo kaltas. Bet tęsinyje Geraltas nesivaikys nieko tokio subtilaus, kaip magiškas prakeiksmas. Šį kartą jam teks kardu prasišienauti kelią per nusikaltėlius – piktus elfus, o konkrečiau – piktą elfą vardu Iorveth, ir dar piktesnį vyruką, kurį pažinosim tik Kingslayer (Karalžudžio) vardu, abu juos galite pamatyti naujuose treileriuose apie Raganių 2. Ten pat galit išgirsti, kad viena galva tas vyrukas nepasitenkins, o Geraltas, kad ir nelabai ištikimas kokiam karaliui iš viso, pamažėle vis vien bus įtrauktas į šias intrigas. Ei, nekaltinkit jo politikavimu, jo pareiga – ginti žmones nuo bestijų. Ką jau padarysi, kad kai kurios atrodo kaip žmonės... Labai ankstyvoje žaidimo demonstracinėje versijoje, kurią pateikė tiems išrinktiesiems kurie nepaliko savo striukių ir paltų bala žino kur, veiksmas prasideda nuo filmuko, kur Iorveth, elfų šnipas, savo miško prieglaudoje aptinka Kingslayer‘į. Iorveth‘as vienas tų elfų, kuris aktyviai kovoja prieš žmones, tad Kingslayer‘is, kuris prisistatė kaip Nežmogių Draugas ir jis, sudaro tokią nelengvą ir įtemptai pavojingą sąjungą. Tuomet demonstracija persikelia į jau žaidžiamą žaidimo dalį, kurioje Geraltas atvyksta į vieną iš didžiųjų vietovių – viduramžišką Flotsam‘o miestą, kuris randasi kažkur tarp Temerijos ir Aedirmo sienų. Prieš išlipant iš laivelio suteikiama galimybė pasiklausyti erzulių tarp Geralto kompanionų – Trisės Merigold ir Foltesto sargybos vyruko, Vernono Roche‘s, aštrialiežuvio vyruko, turėčiau pridurti. Jis keliauja kartu, nes turi Geraltui padėt apsižvalgyt po naują vietovę. Galiu tik pasakyti, kad Roche turi labai specifišką nuomonę apie moters tikrąją vietą ir paskirtį pasaulyje, su kuria Trisė ne taip ir padoriai nesutinka. Prisiklausęs iki soties, Geraltas įsiterpia ir nusiveda savo kompanionus į mišką, keliu vedančiu į Flotsam‘ą, per aukštą žolę, tarp linguojančių medžių. Netrukus jie išgirsta dūdelės muziką... Roche kvailai lepteli, kad „užuodžia" elfą ir įveda Geraltą su Trise į dar vieną filmuką-intarpą... O čia ir sutinkam Iorveth akis-į-akį. Elfas ramiausiai stovėjo ant medžio šakos, nepasiekiamas Rochė‘s ir Geralto kardų. Pasirodo, Iorveth ir Rochė viens kitą pažysta. Vienas žino apie antrąjį, kaip apie elfų-nekenčiantį fanatiką, o antrasis apie pirmąjį – kaip apie žmones žudantį psichopatą. Senų draugų susitikimas?... The Witcher 2 kompanionai nesidrovės prabilti, bet kaip ir praeitame žaidime, jie tiesiogiai nepaklus Geralto nurodymams ir darys ką įmanydami, kai iškils reikalas kovot, o nuomonę mielai išsakys dialoguose. The Witcher 2 dialogų sistema leis pabendrauti su keletu asmenų iš karto, kaip ir leis naujiems pašnekovams prisidėti prie pokalbio ir įsiterpti į jūsiškį. Šiame konkrečiame dialoge Rochė ir Iorveth tęs savo meilių žodelių mainus, o Geraltas tyliai pradės dialogą su Trise, planuodamas kaip būtų galima užpulti elfą. Kaip ir praeitame žaidime, The Witcher 2 naudos kalbėjimo-eilėmis-dialogą, kur galėsit pasirinkti norimą atsakymą, bet parinks default atsakymą, jei nepanorėsit sakyt ko nors įmantresnio. Šį kartą Geraltas tiesiai šviesiai pasiūlė Trisei mestelėt į elfą žaibą ar kitą, lygiai tuo metu, kai Rochė jau grasė elfui pasiųst jam užpuolikus, t.y. – profesionalų žudiką Geraltą. O ko jūs tikėjotės?... Pagrasė nutvert elfą gyvą ar mirusį, o Trisė paleido žaibą, kurio Iorveth‘as labai jau lengvai išvengė (štai kodėl Geraltui reikia Jenefer. Toji ir iš kojų žaibus laidydama pataikydavo geriau) ir dar gi, davė ženklą savo pasislėpusiems šauliams pradėti ugnį. Čia Trisė visgi neapsikvailino ir sutvėrė puikią saugančią aurą, kuri paversdavo strėles nepavojingais drugeliais. O kad būtų dar gražiau, ta aura visai išsiurbė Trisės jėgas ir burtininkė nualpo. Rochei teko ją išnešti į saugesnę vietą. Tai užbaigė filmuką ir įstumė žaidėjus atgal į žaidžiamą žaidimą, kur Geraltui reikėjo sekti paskui Rochę, skuodžiantį vienodu žingsniu link miestelio apylinkių. Žinoma eidami gavo kovot su visais piktais elfais, kas leido pasigrožėti ankstyvąja The Witcher 2 kovos sistema, kurioje nebereikės tik laiku paspausti vieno ir to pačio mygtuko. Vietoje to, turėsim daug atviresnį kovos būdą, kur galėsim maišyti stilius ir magiją kaip mums labiau patinka. Kovos sistema beabejo dar neišbaigta, bet kol kas leidžia Geraltui pasimosuot kalaviju, tarkim, pradedant keletu lengvų kirčių ir užbaigiant vienu galingu smūgiu, gan panašu į konsolių kovos sistemas, tokias kaip God of War serijose. Galutinėje versijoje žadama grąžinti skirtingas kovos sistemas, kaip originaliame žaidime ir leisti jas maišyti į skirtingas atakas laisvai, vietoje to, kad reikėtų pačiam, rankiniu būdu pakeisti kovos stilių. Na, bet kuriuo atveju, net ankstyvoje kovos versijoje buvo galima pamatyti kokios jos bus brutalios ir kruvinos. Geraltas beabejo į savo priešus neįsižiūrėjo. Jo dėmesį patraukė apgriuvęs ir niūrus priemiestis-kaimelis. Raganius prasibrovė per gatveles pilnas prekiautojų, laisvo-elgesio-asmenų ir kitokių vietinių ir išvydo tuoj-įvyksiančias-kartuves. Po Zoltano ir Vėdryno išlaisvinimo, visi beabejo nukeliavo į miestelio smuklę, į kurią įeinant visi tikisi load-screen (krovimo tapeto, tarkim.)... Bet jo nebuvo! Taigi taigi, Geraltas dabar gali laimingas užeit į smuklę ir išėjęs nerast lauke staiga prapliupusio lietaus, nes krovėsi žaidimas per ilgai. Vėdrynas aišku nuskubės rankiot informacijos ir sužinojo apie kažkokius vietinius elfų griuvėsius. Geraltas su šia įdomia žinia ir palieka taverną, savaime suprantama, patraukdamas su jau pasveikusia Trise link tų griuvėsių, nes ten, kaip kažkas minėjo, gali būti kokių nors monstrų ar bestijų. Geraltas ir Trisė pasiekė griuvėsius per mišką, nesunkiai susitvarkę su keletu mažų goblinų grupelių. Griuvėsiai pasirodė beesantys sugriuvusiu akmens bokštu. Geraltas nepatingėjo nuskinti Elfų Kraujo Rožės (pamenat tokią? Ciri buvo vieną nuskynus...), kurią, su didžia iškalba padovanojo Trisei, kalbėdamas, kad gal elfai turėjo teisę pykti... Nors tai tebuvo trumpa demonstracija, ji sukėlė daug atgarsių, džiaugsmo ir dar daugiau kalbų bei klausimų. Aišku viena – CD Projekt Red taikosi pasidaryti kur kas geresnį kūrinį, nepaisant to, kad jau pirmasis buvo dyaebliškai geras. | |
Views: 1182 | Added by: Dyaebl |
Total comments: 0 | |