Raganius apima daug tipiškų dalykų, kai kalba eina apie RPG žaidimus, bet ne be savito [raganiško] prašmatnumo. Pabandykim greit permest vaizdą.

  Anksti žaidime mūsų protagonistas Geraltas gali sutikti atlikti vieną darbelį ir pristatyti paslaptingą paketėlį į karantine uždarytą miesto dalį. Kai jau pagaliau iki ten jis prasibrauna, yra suimamas, o visa jo manta konfiskuojama. Aišku, galiausia jis visa tai atsiima, išskyrus vieną daiktą: tą paslaptingą paketėlį, kurį buvo prašytas įnešti.

  Jethro (na, kas pasakys, kaip jį lietuviškai užvadint? Džetras?), miesto kalėjimo prižiūrėtojas jam be užuolankų rėžia, kad dar turėtų džiaugtis, kad nepakliuvo į dar daugiau bėdos. Pakete buvo fistekas (angl. fisstech), nelegalus narkotikas, kuris savo ypatybėmis panašus į kokainą. Greitai tampa akivaizdu, kad Jethro ir pats prie jo jau pripratęs, ir, kad jo įvykdyta konfiskacija nebuvo visiškai legali.

  Geraltas gali gauti daugiau fisteko retindamas Salamandros vyrukų, mūsų pagrindinių antagonistų pirmajame žaidime, gretas, kurie nešiojas šios nelegalios substancijos. Tada šis narkotikas gali būti panaudotas papirkinėjant Jethro informacijos išgavimui, kuri pamažėle nušviečia mūsų kelią į vietinius nusikalstamus sindikatus. Galų gale paaiškėja, kad Salamandra mėgina išspausti savo konkurentus iš biznio pakišdami Ramsmeat ir tikėdamiesi, kad Geraltas šoks ant jo ir šitaip abi pusės arba susilpnės, arba nudės viena kitą.

  Visa tai vyksta kartu su religinio Degančios Rožės ordino susirėmimu su teroristine kovotojų už laisvę Scoia‘tael elfų grupuote (voverės), kai Salamandra plečia savo teritoriją pelkėse aplink Vizimą.

  Daug siužeto vingių su kuriais Geraltas susidūrė ir susiduria to tiesiogiai veikiami: išžudomi medkirčiai, daugybė plytdarių pakinkomi vergovei, o dar didelė Salamandros grupuotės dalis persikelia į seną elfų stovyklą pelkėje.

  Kai Geraltas išgelbėja plytdarius, jis kartu ir išsiaiškina, kad jie buvo įkinkyti į žolių rinkimą fisteko darymui. Salamandros lobyne netgi yra knyga apie pelkės augalus, ta pati knyga, kurią Geraltas turi perskaityti, kad galėtų ir pats rankiotis tose pelkėse žolytes ir... na ir žoleles.

  Grįžus į Vizimą Jethro priprašo Geralto atsekti vieną fisteko stūmėją, aišku tą jis užglaisto „gatvių pravalymu". Tikrovėje, kalėjimo prižiūrėtojas tiesiog nori išsaugoti savo priklausomybės tenkinimo šaltinį, tarkim, pabaksnojant to šaltinio tiekėjus. Baltai pudruotas takelis Geraltą atveda į kanalizacijas iš kur jis įlenda į seną apleistą kriptą (o kaip kitaip?), kur Salamandra ir gamina fisteką. Tarp visokiausių tarnų raganius randa ir išgąsdintą alchemiką, kuris apdovanoja Geraltą eleksyro receptu, jei tik jis pažadės nepranešti apie jo (alchemiko) atsainumą.

  Kai slaptavietė pravaloma, susikompromitavęs kalėjimo prižiūrėtojas ir miesto sargai įpuola į tą jau apytuštę kovos areną, šūkaudami, kad reikia apsaugoti kontrabandą. Būtent dabar Geraltas jam tiesiai šviesiai rėžia (Jethro), kad narkotikai geriau jau ir liktų konfiskuoti, kitaip raganius ateis ir paskui jį...

  Ir pagaliau, dokumentai kuriuos Geraltas rado Salamandros kambariukuose nuveda jį į pagrindinę tvirtovę. Kai Geraltas vienas pats sau gražiai šturmuoja bazę, rodomas intarpas – Salamandros lyderis reikalauja daugiau pinigų aiškindamas kaip grupuotė vis susimaudavo.

  Visi šie įvykiai kuo puikiausiai susiderina su visu „geimplėjumi", siužetu ir sudarinėjant perspektyvas. Vergai turėjo turėti tam tikrų įgūdžių ir gauti reikiamas instrukcijas, blogiukai turėjo turėti finansavimą savo darbeliams, na o galingosios frakcijos juk nuolatos varžosi dėl aukščiausiosios valdžios. Kiekvienas elementas sunaudotas kaip laikrodžio dantračiai, sujungti vienas su kitu. Patrauki rankenėlę, ratas pasisuka, pasuka kitą, anas – trečią...

  Įdomu ir tai, kad žaidimas nėra homogenizuojamas. Fistekas nėra tas dalykas, kurį rasi kiekvienos kulkos taikinyj, kai ant jo statomas pasaulis, o pats narkotikas tampa svarbiausia „reikia" sąrašo detale. Tai tiesiog dalis paveikslo, tik dalis patirties.