Yaevinnas knygose pasirodo kaip itin ugningas scoia'tael narys. Progos nužudyti žmogų jis nepraleidžia, nemato prasmės. Juk bent vienu Dh'oine mažiau. Tačiau vėliau, Mūšyje prie Brenos, lauko ligoninės palapinėje jo nuomonė šiek tiek pasikeičia. Įžengęs į vidų, aukštas, juodaplaukis, rugiagėlių spalvos akimis ir itin išraiškingu veidu, elfas nusistebi šia vieta. Jo nuomone - jei ne su jais, tai prieš juos. O kadangi mūšio lauke jie žaloja, kad numirtų, tai sužeistųjų gydymas jam atrodė visiška išdavyste. Ten jis susitiko su Šani ir Rusčiu, kurį ji pamini ir žaidime, nors apie Yaevinną nė neužsimena. Nudūręs porą žmonių stabteli ties vienu - nilfgardiečiu, kurių pusėje pats kovojo. Vadinasi šių žmonių priešu. Išėjo nebepadaręs daugiau jokios žalos ligoninėje, bet įvaręs pakankamai siaubo.

Žaidime jį sutinkam pelkėje, druidų miškelyje, kur jis mėgina susidėlioti mintis. Pamažu su vaizdingai, kartais net eilėmis kalbančiu elfu galima susibendrauti. Vieną dieną jis netgi pasiūlo raganiui prisijungti. Priešingai nei Ordinas, jis nemėgina jo paversti Scoia'tael nariu. Prašo pagalbos lyg iš šalies, kaip raganiaus, kaip tokio pat nepritapelio, kaip ir jie patys, elfai. Jei sutiksit, vėliau bus nemažai norinčių padėkoti už išsaugotas gyvybes...