Kartą trys damos aplankė mane:
Viena jų tamsi it šešėlis dugne,
Antroji, jūreiviško stoto, juoda,
Trečia it mėnulis blyški ir balta.

Blyškioji žiedelį ant piršto nešiojo,
Tamsioji laputę iš paskos vedžiojo,
Juodoji - su kardu raižytoj lazdoj -
Mačiau, kaip geležtė suspindo tamsoj.

Manam kambaryj jos užsisklendė niūriai,
Pasikvietė vaikį, kurs arklius prižiūri,
Uliojo pernakt, kol susvaigo galva,
Dainavo dainas dievažin apie ką.

Raudojo, kivirčijos, pešės ir taikės,
Jų juokas aplinkui skardėjo paklaikęs,
Ir sienos drebėjo, ir lubos vilnijo,
O padaras rudas balandžius surijo.

Auštant trys damos išvyko galiausiai,
Juodoji - rimta it vienuolė uoliausia,
Blyškioji - didinga, tamsi - džiaugdamos,
Bet kas man vaikiną arklidėj atstos?...

"Burtininko Mirtis" pasakoja apie tai kuo virsta burtininkas, kuriam neleido numirti ramybėje, susitaikius su savim ir su padėtim.
Vienas toks burtininkas, kurio laukia mirtis, niekaip negali sulaukti ramybės, mat jį medžioja vienas puikiausių jo mokinių. Tačiau iš paskutiniųjų jis dar sugeba susisiekti su kitais dviem, mylimais savo mokiniais. Lala ir ta kuri magijos pagalba vadinama Nyateneri.
Abi moterys keliauja iš skirtingų pasaulio pusių, taikydamos į tą vietą, kurią matė ženkluose. Jų keliai susiduria visiškai paprastai, bet susipina labai žaviai, komiškai, baisiai ir tiesiog nuotykingai. Abi turi paslapčių ir nei viena nenori jų atskleisti. Viena keliauja su panaite, kuri dar nesenai buvo nuskendusi ir dabar savo blyškiu lyg miruolės veidu gązdino sutiktus žmones, o kita krepšyj nešiojas lapiną. Ne ką paprastesnį už iš numirusių prikeltą panaitę...
Abi moterys jau ne jaunos karės, tačiau puikios, o kovos gražiai ir nenuobodžiai aprašytos.

Pasakojimas tikrai paprastas, lengvas, bet palieka gilų tuštumos jausmą kai galiausia baigias. Noris daugiau, imi ilgėtis šitų herojų labiau nei daugumos!
Pasakojama pirmu asmeniu, tačiau pasakotojas keičias kas skyrių. Jei čia kalbėjo Lala (pilnas vardas per nelyg sudėtingas kad atsiminčiau), tai veliau prabils Nyateneri, o dar veliau šių merginų trijulę įsimylėjęs Rosetas, arklininkas. Arba jį mylinti panaitė. Žodžiu pamatysim vieną vaizdą iš kelių perspektyvų ir kartais tai bus nuostabiai komiška!

Knyga labai verta paskaityti mėgstantiems Fantasy, paprastą ir suprantamą humorą, gyvenimiskas kvailystes ir juokingą žmonių nepasitenkinimą dar juokingesnių situacijų atžvilgiais. Be to knyga ne tokia ir stora, labai lengvai skaitos, neužtruksit ir nesigailėsit.