Penktadienis, 2024-03-29, 02:34
Welcome, Guest | RSS
Statistics

Total online: 1
Guests: 1
Users: 0
Main » 2010 » Kovas » 24 » Žvilgsnis į tai, ką turėsim TW2
17:47
Žvilgsnis į tai, ką turėsim TW2

 

Kaip visi gerai pamenam ir žinom, 2007 Lenkų grupė CD Projekt Red davė mums Raganių (The Witcher), dark fantasy tipo RPG, sukurtą remiantis Lenkų autoriaus Andrzej Sapkowski Saga apie Raganių Geraltą, cinišką baltaplaukį raganių – vyruką valdantį kalaviją taip, kad Konanas susigėstų. Geraltas keliavo per tamsų ir purviną pasaulį, pilną nepasitikėjimo, intrigų ir paniekos. Šis originalus žaidimas tapo tikra kultine klasika ir kelis kartus buvo patobulintas, tokiais nemokamai dovanotais patch kaip Enhanced Editon. Bet po šio žaidimo išleidimo, CD Projekt Red rankų sudėję nesėdėjo ir pataliukais jau dirbo prie Raganiaus 2: Karalių Žudikų (The Witcher 2: Assassins of Kings). Jie ne šiaip kūrė tęsinį, ne, prie to jie tobulino kovos techniką, klijavo naujus, įdomesnius nuotykius, dar tamsesnius ir dar labiau tinkamus daugiau suaugusiai publikai. Galų gale, jie dirbo su nauju varikliuku, kuris jiems pagaliau leido plėstis taip, kaip jie ir norėjo. O dar gi – dabar jau visi turėjo patirties, tad nereikėjo paprasčiausio dalyko daryti iš kito galo, vien dėl to, kad nebuvo žinoma, kaip tai iš tiesų daroma.

Įspėjam, dabar pateiksim šviežio SPOILO:

The Witcher 2 prasideda iš kart po pirmojo pabaigos, kur Geraltas sutiko padėti Karaliui Foltestui (Temerijos karaliui, jei kas pamiršot knygas perskaityt) ir antrą kartą atkerėti princesę, jo dukterį – Adą baltają. Prie to jis beabejo vėl turėjo išsiaiškinti, kas dėl iš naujo užtraukto prakeiksmo kaltas. Bet tęsinyje Geraltas nesivaikys nieko tokio subtilaus, kaip magiškas prakeiksmas. Šį kartą jam teks kardu prasišienauti kelią per nusikaltėlius – piktus elfus, o konkrečiau – piktą elfą vardu Iorveth, ir dar piktesnį vyruką, kurį pažinosim tik Kingslayer (Karalžudžio) vardu, abu juos galite pamatyti naujuose treileriuose apie Raganių 2. Ten pat galit išgirsti, kad viena galva tas vyrukas nepasitenkins, o Geraltas, kad ir nelabai ištikimas kokiam karaliui iš viso, pamažėle vis vien bus įtrauktas į šias intrigas. Ei, nekaltinkit jo politikavimu, jo pareiga – ginti žmones nuo bestijų. Ką jau padarysi, kad kai kurios atrodo kaip žmonės...
O dar gi, Kingslayer teigia, kad pažysta Geraltą iš senų dienų. Jau daros įdomu?...

Labai ankstyvoje žaidimo demonstracinėje versijoje, kurią pateikė tiems išrinktiesiems kurie nepaliko savo striukių ir paltų bala žino kur, veiksmas prasideda nuo filmuko, kur Iorveth, elfų šnipas, savo miško prieglaudoje aptinka Kingslayer‘į. Iorveth‘as vienas tų elfų, kuris aktyviai kovoja prieš žmones, tad Kingslayer‘is, kuris prisistatė kaip Nežmogių Draugas ir jis, sudaro tokią nelengvą ir įtemptai pavojingą sąjungą.

Tuomet demonstracija persikelia į jau žaidžiamą žaidimo dalį, kurioje Geraltas atvyksta į vieną iš didžiųjų vietovių – viduramžišką Flotsam‘o miestą, kuris randasi kažkur tarp Temerijos ir Aedirmo sienų. Prieš išlipant iš laivelio suteikiama galimybė pasiklausyti erzulių tarp Geralto kompanionų – Trisės Merigold ir Foltesto sargybos vyruko, Vernono Roche‘s, aštrialiežuvio vyruko, turėčiau pridurti. Jis keliauja kartu, nes turi Geraltui padėt apsižvalgyt po naują vietovę. Galiu tik pasakyti, kad Roche turi labai specifišką nuomonę apie moters tikrąją vietą ir paskirtį pasaulyje, su kuria Trisė ne taip ir padoriai nesutinka.

Prisiklausęs iki soties, Geraltas įsiterpia ir nusiveda savo kompanionus į mišką, keliu vedančiu į Flotsam‘ą, per aukštą žolę, tarp linguojančių medžių. Netrukus jie išgirsta dūdelės muziką... Roche kvailai lepteli, kad „užuodžia" elfą ir įveda Geraltą su Trise į dar vieną filmuką-intarpą... O čia ir sutinkam Iorveth akis-į-akį. Elfas ramiausiai stovėjo ant medžio šakos, nepasiekiamas Rochė‘s ir Geralto kardų. Pasirodo, Iorveth ir Rochė viens kitą pažysta. Vienas žino apie antrąjį, kaip apie elfų-nekenčiantį fanatiką, o antrasis apie pirmąjį – kaip apie žmones žudantį psichopatą. Senų draugų susitikimas?...

The Witcher 2 kompanionai nesidrovės prabilti, bet kaip ir praeitame žaidime, jie tiesiogiai nepaklus Geralto nurodymams ir darys ką įmanydami, kai iškils reikalas kovot, o nuomonę mielai išsakys dialoguose. The Witcher 2 dialogų sistema leis pabendrauti su keletu asmenų iš karto, kaip ir leis naujiems pašnekovams prisidėti prie pokalbio ir įsiterpti į jūsiškį. Šiame konkrečiame dialoge Rochė ir Iorveth tęs savo meilių žodelių mainus, o Geraltas tyliai pradės dialogą su Trise, planuodamas kaip būtų galima užpulti elfą. Kaip ir praeitame žaidime, The Witcher 2 naudos kalbėjimo-eilėmis-dialogą, kur galėsit pasirinkti norimą atsakymą, bet parinks default atsakymą, jei nepanorėsit sakyt ko nors įmantresnio.

Šį kartą Geraltas tiesiai šviesiai pasiūlė Trisei mestelėt į elfą žaibą ar kitą, lygiai tuo metu, kai Rochė jau grasė elfui pasiųst jam užpuolikus, t.y. – profesionalų žudiką Geraltą. O ko jūs tikėjotės?... Pagrasė nutvert elfą gyvą ar mirusį, o Trisė paleido žaibą, kurio Iorveth‘as labai jau lengvai išvengė (štai kodėl Geraltui reikia Jenefer. Toji ir iš kojų žaibus laidydama pataikydavo geriau) ir dar gi, davė ženklą savo pasislėpusiems šauliams pradėti ugnį. Čia Trisė visgi neapsikvailino ir sutvėrė puikią saugančią aurą, kuri paversdavo strėles nepavojingais drugeliais. O kad būtų dar gražiau, ta aura visai išsiurbė Trisės jėgas ir burtininkė nualpo. Rochei teko ją išnešti į saugesnę vietą.

Tai užbaigė filmuką ir įstumė žaidėjus atgal į žaidžiamą žaidimą, kur Geraltui reikėjo sekti paskui Rochę, skuodžiantį vienodu žingsniu link miestelio apylinkių. Žinoma eidami gavo kovot su visais piktais elfais, kas leido pasigrožėti ankstyvąja The Witcher 2 kovos sistema, kurioje nebereikės tik laiku paspausti vieno ir to pačio mygtuko. Vietoje to, turėsim daug atviresnį kovos būdą, kur galėsim maišyti stilius ir magiją kaip mums labiau patinka. Kovos sistema beabejo dar neišbaigta, bet kol kas leidžia Geraltui pasimosuot kalaviju, tarkim, pradedant keletu lengvų kirčių ir užbaigiant vienu galingu smūgiu, gan panašu į konsolių kovos sistemas, tokias kaip God of War serijose. Galutinėje versijoje žadama grąžinti skirtingas kovos sistemas, kaip originaliame žaidime ir leisti jas maišyti į skirtingas atakas laisvai, vietoje to, kad reikėtų pačiam, rankiniu būdu pakeisti kovos stilių. Na, bet kuriuo atveju, net ankstyvoje kovos versijoje buvo galima pamatyti kokios jos bus brutalios ir kruvinos.
Kai pagaliau Geraltas ir jo kompanija pasiekia priemiestį, Iorveth atšaukė savo šaulius ir pergrupavo su Kingslayer‘iu, kuris paminėjo, jog kartą buvo susidūręs su Geraltu, kol raganius kentėjo nuo amnezijos.

Geraltas beabejo į savo priešus neįsižiūrėjo. Jo dėmesį patraukė apgriuvęs ir niūrus priemiestis-kaimelis. Raganius prasibrovė per gatveles pilnas prekiautojų, laisvo-elgesio-asmenų ir kitokių vietinių ir išvydo tuoj-įvyksiančias-kartuves.
Na, spėkit, kas gi kabot turi? Spėkit, spėkit, nujaučiat gi...
Taip. Atspėjot.
Du iš keturių nusikaltėlių su virvėmis ant kaklų buvo ne kas kiti, kaip tik du jo seni draugai – nykštukas Zoltanas ir trubadūras Vėdrynas (angl. Dandelion, lenk. Jaskier). Čia Geraltas iš kart gauna dialogą, kurį gali tuoj pat nutraukti ir imtis kardo, arba pamėginti viską sutvarkyti taikiai, kalbomis. Na, tarkim, kad pasirinkom pokalbį...
Čia Vėdryną kaip visada išvadino jam labai priderančiais žodžiais, kuriuos jis didžiai neigia ir verčia į „gyvenimo būdo" teiginius, tad galų gale vis tiek tenka griebt kalaviją ir juo gerai pamosuot šen bei ten. Aišku, ilgai to daryt nieks neleis, tuoj pat atbėgs miesto biurgeris ar kažkas panašaus ir paaiškins, kad matai, nesusiprateli, čia gi mažas miestukas, pramogų nėr, tai nors pakart kartais ką nors reikia, kad žmonėm būtų ką veikt, į ką pažiūrėt. Šaunu?... O kas gi drįs tokio veido nešiotojo kaip Geraltas draugus pakart? Beliko kiti du, kurie deja pasirodė beesantys elfai. Juos beje, kaltino tyčiniais padegimais.
Pokalbis atrodo neturėjo jokios reikšmės, bet ei, draugai juk gyvi, ar ne?

Po Zoltano ir Vėdryno išlaisvinimo, visi beabejo nukeliavo į miestelio smuklę, į kurią įeinant visi tikisi load-screen (krovimo tapeto, tarkim.)... Bet jo nebuvo! Taigi taigi, Geraltas dabar gali laimingas užeit į smuklę ir išėjęs nerast lauke staiga prapliupusio lietaus, nes krovėsi žaidimas per ilgai. Vėdrynas aišku nuskubės rankiot informacijos ir sužinojo apie kažkokius vietinius elfų griuvėsius. Geraltas su šia įdomia žinia ir palieka taverną, savaime suprantama, patraukdamas su jau pasveikusia Trise link tų griuvėsių, nes ten, kaip kažkas minėjo, gali būti kokių nors monstrų ar bestijų.

Geraltas ir Trisė pasiekė griuvėsius per mišką, nesunkiai susitvarkę su keletu mažų goblinų grupelių. Griuvėsiai pasirodė beesantys sugriuvusiu akmens bokštu. Geraltas nepatingėjo nuskinti Elfų Kraujo Rožės (pamenat tokią? Ciri buvo vieną nuskynus...), kurią, su didžia iškalba padovanojo Trisei, kalbėdamas, kad gal elfai turėjo teisę pykti...
Trisei aišku svarbiau jo jautrioji pusė nei prakalba apie elfus. Bet jų meilų ir dramatišką burkavimą nutraukė plėšikai, kurie turbūt tikėjosi rasti ko nors vertingo elfų griuvėsiuose. Gal ir rado, bet pametė viską, įskaitant ir keletą pintų skysčių, kas kartais, na, dažniausiai, veda prie būties baigties. Paskutinis grobikas taikėsi užpulti Trisę, bet Geraltas šuoliu ją parvertė ir abu nukrito sąlyginai saugion vieton – į seną elfų pirtį ar kažką panašaus.
Na, galit spėt ir atspėt kas vyko toliau, kur vedė dialogai ir taip toliau, tad tęsiu ties svarbesne vieta – dabar viskas nesibaigs kortele. Su tomis pačiomis merginomis galėsit vėl susitikt, ką nors padovanot, bendraut... Žodžiu, galėsit kurt santykius, o ne vien kartelį kitą praleist kartu žaidimo minutę ar dvi.
Maždaug čia, žaidimo eiga buvo šiek tiek „peršokta" ir tęsiama buvo ties nuotykiu, kur Geraltas turi susidoroti su naujo tipo monstru Tentadrake, toks gan panašus į Zeuglą, tik nepalyginamai didesnis. Ši demonstracinė žaidimo dalis vis dar perdarinėjama, bet esmė maždaug tokia – susirandi ginklų pardavėją elfą, nusiperki saują Yrden magiškųjų spąstų (taip, aš čia irgi kai ko nesupratau), gal dar kokią bombelę kitą kišenėn ir eini dirbt savo darbo.
Čia – dar vienas gilus miškas, bestijos urvas. Bestija tikrai gerokai per didelė, kad tilptų į ekraną ar būtų užpulta kardu, tad esmė čia – padėt spąstus, įviliot bestiją ir jei ją paralyžiavo magija – pult ir kapot viską kas ant jos kūno auga. Gerai padarą apkapojus, galima netgi įsitverti kokio nukirsto gabalo ir laikantis vardan savo mielo gyvenimo, pamėgint tą galūnę nuvairuot ją iki norimos pusės. Ypač šauni taktika, jei tik sugebėsit nuvairuot tą žvėrį link akmeninio tilto, kurį beabejo kvaila bestija sudaužys ir užvers ant savęs visa iš ko tas tiltas padarytas.. Tada tereikės gero sprogmens ir darbas bus baigtas.

Nors tai tebuvo trumpa demonstracija, ji sukėlė daug atgarsių, džiaugsmo ir dar daugiau kalbų bei klausimų. Aišku viena – CD Projekt Red taikosi pasidaryti kur kas geresnį kūrinį, nepaisant to, kad jau pirmasis buvo dyaebliškai geras.
O sulauksim šito gero pirmajame 2011 ketvirtyje, t.y. iki pavasario pradžios.


Views: 1139 | Added by: Dyaebl
Total comments: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]
Login form
Calendar
«  Kovas 2010  »
SPrATKPnŠ
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031
Site friends


Search